Saulėtą penktadienio rytą į ikimokyklinio skyriaus vidinį kiemą vaikučius, gyvenančius Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, lankančius ar dar tik besiruošiančius lankyti vaikų darželį, bei jų tėvelius auklėtojos pakvietė į atvirų durų dieną - nuotaikingą popietę „Saulės zuikučiai“.
Saulės spindulėliai (Tomas, Agnė, Kamilė, Rugilė), prašė, kad saulutė juos kasdien apkabintų, renginio organizatorė, auklėtoja Lina Kučinskaitė, kvietė vaikučius budinti žemę, pabūti kartu, žaisti, dainuoti, piešti, pagauti „saulės zuikutį“ bei pažadinti miegantį kiškį. Auklėtoja taip pat priminė, jog žemę iš miego budina ne tik saulės spindulėliai, bet ir lietaus lašeliai (Žemyna, Gabrielius, Orestas, Vika, Dominykas, Domas, Gildas), kurie krisdami šoka, šnekasi, budina gėlytes, upelius, pavirsta lietumi.



Kasmet laukiame pavasario, pirmųjų žiedų, ypač gražus pavasaris būna Latvijos Respublikoje, Skaistkalnės (Šenbergo) slėnyje.
Gegužės 12 d. Rokiškyje vyko pradinių (I-IV) klasių mokinių konkurso „Šviesoforas“ regioninis etapas. Į Rokiškio Senamiesčio pradinę mokyklą susirinko 10 komandų iš Panevėžio apskrities.
Vėl krinta ašaros ant kapo
SVEIKINAME ,
Sveikatingumo projektas "JUDĖK, SVEIKAI MAITINKIS, MĄSTYK"
Visi mokslai prasideda nuo ABĖCĖLĖS. O pirmokai per šiuos mokslo metus pasiekė daugiausia: jie pažino raides, išmoko skaityti. Penktadienį pirmokai pakvietė savo tėvelius į nuotaikingą „Abėcėlės šventę“, kurią organizavo pradinių klasių vyresnioji mokytoja Danguolė Šteinbergienė.
Penktadienį, balandžio 15 d., visa mokyklos bendruomenė nuo mažiausio darželinuko iki vyriausių mokyklos mokytojų ir mokyklos darbuotojų dalyvavo akcijoje „Darom“, kurios metu rinko šiukšles ir tvarkė: Velniapilį, Dainų slėnį, Apaščios ir Nemunėlio upių pakrantes, mokyklos aplinką, Šilelį (devintokai Šilelyje dirbo kartu su Latvelių girininkijos girininku A. Trybe, net dešreles kepė ant laužo po talkos).
Nutirpus sniegui ir atšilus orams, Lietuvoje prasidėjo masiniai žolės deginimai. Kaip teigia gaisrininkai, pernai net 45 procentai visų išvykimų gesinti gaisrų, buvo susiję su žolės deginimu. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.