TRYS KALĖDINIAI KARNAVALAI

Esame ant pačių gražiausių metų švenčių - Šv. Kalėdų slenksčio. Sakoma, jog tokiu metu susikerta daug laiko ir lemties ženklų, imama tikėti stebuklais. Ne vienas stebuklas įvyko ir mūsų mokykloje: literatų būrelio merginos, vadovaujamos mokytojos V. Greviškienės, dovanojo kalėdines giesmes, pradinukai šoko, dainavo, vaidino, ikimokyklinio skyriaus (darželio) vaikučiai bandė surasti, kas išgelbėtų mišką nuo plėšrūnų kiškių, o vyresnieji linksmino sultoną ir jo dukras sultonaites.

Ikimokyklinio skyriaus (darželio) vaikai inscenizavo pasaką „Trys kiškiai ponai“. Salė buvo pilnutėlė: mamytės, tėveliai, močiutės, seneliai, broliukai, sesutės –žodžiu, visi skubėjo pažiūrėti įspūdingo Kalėdų Senelio ir nuotaikingo vaikų pasirodymo.  Kiškis (pasakotojas) Alantas sekė pasaką, kas vieną sykį nutiko miško aikštelėje: trys kiškiai (Gintas, Rugilė, Salvijus),  sutikę šarką (Karoliną) pajuokavo, kad nuo šiol jie nebeės morkų, o ės tik lapieną! Netrukus ši baisi žinia pasklido po mišką: (tuo pasirūpino pleputė šarka). Lapė (Agnė), vilkas (Tomas), meška (Rojus) ir medžiotojas (Markas) ieškojo pagalbos pas nykštukus (Gitą, Urtę, Justą, Eligijų, Džiugą, Pijų, Beną, Nojų, Kajų, Adrią, Atą, Gabrielių, Roką), kad šie apsaugotų juos nuo plėšriųjų žvėrių - kiškių. Tačiau, pasirodo, kad kiškiai - tik pajuokavo - juk jie neėda žvėrelių!

Kaip gerai, kad pasaka baigėsi laimingai, net snigti pradėjo! Nuostabios snieguolės (Deimantė, Rolanda, Goda, Laura, Kamilė, Eglė, Aistė, Ugnė) šoko, dainavo ir barstė snaiges... Gal taip gražuolės snieguolės žiemą prišauks?

Pradinių klasių mokiniai tėveliams ir Kalėdų seneliui taip pat kūrė nuotaikingą atmosferą. Pirmokai, pasakų bobutei sekant pasaką, rovė ropę. Senukas (Orestas) pasodino darže ropę, ją laistė, rūpinosi, kol ši užaugo tokia didelė, jog vienas gražuolės niekaip nepajėgė išrauti. Tuomet į pagalbą pasikvietė senutę (Žemyną), tačiau ir dviese ropės neįveikė, tada į talką atbėgo anūkėlė (Gelmina), atliuoksėjo šunelis Sargis (Gabrielius),  atitipeno katinėlis Rainis (Dominykas), ir pagaliau – peliukų (Vikos ir Dominyko) pagalba ropę pavyko išrauti! Taigi, dainuodami dainą apie draugystę, jie suprato, „kad kai nesiseka darbai, reikia draugą pasikviesti - viskas eisis kaip per sviestą“.

Antrokai šoko mažųjų piratų šokį, dainavo kalėdinę dainą ir inscenizavo pasaką „Dvylika mėnesių“. Sausis (Ieva) - visada šaltas, Vasaris (Gvidas) – pusnyse paskendęs, Kovas (Faustas) - žibutėm pražydęs, Balandis (Gabrielius) – puošia plukėmis slėnius, Gegužė (Viktorija) - dabinasi obelų žiedais, Birželis (Gabija) - džiugina šiluma, Liepa (Augustas) - kviečia maudytis, Rugpjūtis (Kristupas) - augina duoną, Rugsėjis (Laurynas) - pjauna derlių, Spalis (Rugilė) - puošiasi įvairiaspalviais lapais, ir paskutinis, Gruodis (Danas) - primena, kad reikia džiaugtis ir laukti gražiausių švenčių - Kalėdų.

Trečiokai dainavo Kalėdinę dainelę ir sekė pasaką apie tris negražias karalaites. Senelė (Rasa) klausinėjo karalienę (Martą) ir seneliukus - karalaičius (Santą, Klaidą, Joną, Roką), kodėl jie nemoka kalbėti, kodėl jie uždaryti tamsiame kalne? Kodėl tamsumoje uždaryta vakarinė žvaigždė (Erika)?

Ketvirtokai surengė žaislų paradą, dainavo nuotaikingas daineles apie mažas mašinėles, balionėlius ir žiemą. Berniukas (Marijus) ir mergaitė (Ineta) kvietė vaikučius prie Kalėdų eglutės. Buratinas (Kasparas), auksiniu raktu atrakinęs stebuklingas duris, už jų surado lėlę negriukę (Žanetą), katinėlį (Ernestą), pamatė pusnyje miegantį meškiuką (Mindaugą), supliuškusius balionus ir mažas mašinėles (Luką, Miglę, Valdemarą, Deimantę, Luką S., Ovidijų, Laurą). Laikrodžio rodyklei pradėjus mušti 12, vaikučius aplankė miegas, o žaisliukai sutūpė po eglute laukti Naujųjų metų ir Kalėdų Senelio dovanų!

5-10 klasių mokiniai pakvietė į nuotaikingą muzikinį šou „Kas pralinksmins sultonaites?“, kurį organizavo aštuntokai.

Juokdarys (Aivaras), džiaugėsi, kad į svečius atvyko daug žmonių, nes turbūt sultonui atvežė dovanų. O senas sultonas  (Linas), kaip visada neteisingai išgirdo naujieną, mat jam labiausiai rūpi gauti ne dovanų, o daug naujų žmonų. Nors protingieji ministrai (Arnas ir Martynas) ir budelis (Lukas) dar bandė įrodinėti valdovui, kad svečiai susirinko ne tam, kad žmonų atvežtų, o švęsti Naujųjų metų. Sultonas vis tiek nesuprato, ko salėje tiek daug žmonių ir įsakė šiems jį ir jo liūnas dukteris sultonaites (Aušrinę, Ingridą, Auritą, Arūnę, Vytautę, Astą, Jurgitą)  linksminti. Tuomet svečiai iš užjūrio valstybių bandė praskaidrinti liūdnus sultonaičių veidelius.

Penktokai dainavo dainą „Baltos kalėdos“, šeštokai sušoko kaubojišką šokį, į svečius atvyko netgi Gospelo choras, vadovaujamas pačios Tinos Turner (Nedos), devintokai siuntė lietuviškų muzikinių sveikinimų popuri, o dešimtokai surengė nuotaikingas Kalėdinio pašto paieškas ir dainavo kalėdines dainas.

Po kiekvieno pasirodymo niūriųjų sultonaičių ir jo tėvelio veidai darėsi vis šviesesni, tačiau vis kažko trūko, tuomet nuotaikingą viliojantį šokį nutarė sušokti net pačios sultonaitės. Bet...vis kažko trūko! Vyriausioji sultonaitė Ingrida nutarė, kad pats geriausias vaistas joms būtų - Kalėdų senelis!

Iš Laplandijos atvykęs Kalėdų senelis sakė pasiklydęs Latvijoje, todėl pavargo, kol palei upę surado vienintelį tiltą, vedantį į Lietuvą. Smagu, kad senelis atvežė ir dovanų, o dalino jas kartu su mokyklos direktore.

Direktorė Saulė Venckūnienė, sveikindama susirinkusiuosius su šventėmis, linkėjo stiprybės, ramybės sielai, šviesaus optimizmo, veržlaus tikėjimo ir sėkmės sparnų, ir žinoma, sniego...