Onos Milienės prisiminimu, Nemunėlio Radviliškio vidurinės mokyklos niekas tuo pavadinimu nevadindavo, o sakydavo paprastai “progimnazija” arba “gimnazija”. Šios mokyklos įsteigėja ir pirmoji jos direktorė buvo Milienės motinos sesuo Ona Puodžiūnaitė.

Puodžiūnai gyveno Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Legailių kaime. Buvo ūkininkai. Šeimoje augo trys dukterys ir vienas sūnus. Visus vaikus stengėsi mokyti. Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, Puodžiūnų šeima pasitraukė į Rusiją, tikriausiai Voronežą. Čia Ona mokėsi ir baigė lietuvišką gimnaziją. Jos sesuo Kotryna mokslus baigė jau grįžus į Lietuvą. Vėliau abi ištekėjo už mokytojų (Ona už, Janulionio, o Kotryna už Jokūbo Šerno ) ir mokytojavo įvairiose Biržų apskrities mokykloje, tame tarpe ir Nemunėlio Radviliškyje.

Po pirmo pasaulinio karo Ona Puodžiūnaitė dirbo Nemunėlio Radviliškio savivaldybėje ir jos įpareigota rūpinosi progimnazijos Nemunėlio Radviliškyje įsteigimu. Mokyklai atsidarius, kurį laiką jai ir vadovavo.

Progimnazija buvo mediniame savivaldybės name Kriauklių gatvėje. Buvo 4 klasių kambariai. Janulionių šeima gyveno Biržų gatvėje raudonų plytų Rolienės name, kur buvo ir valsčiaus savivaldybė. Janulioniai vaikų neturėjo.

Milienės teta Kotryna Šernienė su vyru Jokūbu Šernu Nemunėlio Radviliškyje mokytojavo 1941 – 44 metais. Dirbo Parupės mokykloje, ten ir gyveno. Augino dvi dukras: Danutę ir Vidutę. Šios tetą lanko iki šiol.

Milienės klasėje mokinių buvo daug - net 26. Vienodai berniukų ir mergaičių. Pagal religijas - 12 reformatų, o likusieji katalikai.

Prisimena šiuos klasės draugus: Leoną Januševičių, Kočėnų Dilius, Irbę, Helgą Petersonaitę (mokytoja Fišeraitė buvo Petersonaitės motinos sesuo ), Marytę Žemaitytę iš Nemunėlio Radviliškio ir dar vieną Žemaitytę iš Pagervės, Žagarytę, Tabokinės Bėčiūtę, žydaitę Esterą Levinšteinaitę, dar kažkokį berniuką vokiška pavardę iš Spingučių,bet ne Fišeris.

Keturias progimnazijos klases baigė apie 1928 metus. Mokytojus prisimena ne visus. Klasės auklėtoja buvo mokytoja Fišeraitė. Jinai mokė vokiečių kalbą ir muziką. Savinskaitė - lietuvių kalbą, reformatų kunigas Šernas tikybą ir matematiką, katalikų kunigas Jusis - tikybą. Istoriją, geografiją, gamtą, berods mokino Belgvaldas. Kitų mokytojų veidus prisimena, o pavardžių - ne.

Mokykloje mokslas buvo mokamas. Kiek reikėjo mokėti neprisimena. Ne visų tėvai turėjo kuo už mokslą užsimokėti, todėl mokykla organizuodavo labdaros vakarus, o surinktus pinigus skirdavo neturtingųjų mokinių mokesčiui už mokslą. Prisimena, kad sumokėjo Dūminiui ir kitiems.

Viename tokių vakarų dalyvavo ir Milienė. Vakaras vyko mokykloje išėmus klasių pertvarą. Žiūrovų prisirinko daug ir kiekvienas aukojo kiek galėjo. Milienė turėjo gerą balsą, todėl mokytoja Fišeraitė ją išmokė giesmę, kurią iki šio laiko dar prisimena:

“Gul šiandieną jau ant šieno

Karalaitis šio svieto

Valdo šalį visagalį

Renkas menką sau vietą”

Ir dabar, kai prisimena savo to vakaro giedojimą, ant širdies pasidaro gera. Prisimena, kad žiūrovai labai plojo.

P. s. Ona Puodžiūnaitė – Janulionienė mirė 1984 metais kovo mėn. 7 dieną Pakruojo rajono Linkuvos senelių namuose, jos kapinėse ir palaidota.