Mintys po (ne)eilinės mokytojų dienos

Pirmas keistas pasitinkantis vaizdas mokykloje: vaikiškais kaspinukais, trumpais sijonėliais pasipuošusios mokytojos, skambanti instrumentinė muzika, laimingi ir išsišiepę vaikiukai, laikraščiais apklijuoti mokyklos langai, drobe uždangstytos ir vijokliais apaugusios sienos, apgedę laiškai ir telegramos (lyg iš karo zonos), apkasuose sėdintis kareivis...(lyg būtų (va)karinė mokykla?)

Paprasta, gražu, skoninga... Trumpam stabtelim prie gausios rudeninių gėrybių parodos „Rudens taku“: moliūgai, bulvės, kopūstai, aguročiai, cukinijos, morkos, netgi medinis elnias,  žodžiu, visas sodas ir daržas (pavydžiu, išmonės kūrybingiems tėveliams!). O kur dar  keturi medžiai: keturios klasės - keturi metų laikai, žodžiu, mąstyk, kaip nori, - fantazijai ribų nėra....

Ir čia dar ne viskas. Pasirodo, šiandien pas mus tikrai (ne)eilinė diena – mat į mokyklą sugužėjo būrys užsieniečių: latviai, danai, kitų rajono mokyklų atstovai, savivaldybės tarybos nariai, švietimo skyriaus vedėja. Puolė svečiai fotografuoti keistai atrodančius mūsų mokytojus. Mes juos norėjom su mokytojų diena pasveikinti. Šie nustebo, „Kokia čia šventė?“ - nesuprato atvykėliai.  Juk, sako, „Mokytojo diena - kasdien“. Stebisi užsieniečiai, galvomis kraipo, tačiau atsigrožėti negali išradingais lietuvaičių mokinių ir mokytojų darbeliais. Svečių vizito tema: „Kūrybiškumo ugdymas“. Kaip matot, daug pasakoti nebereikia, akcentai kalba patys už save...

Ir pagaliau - paskutinė pamoka: „Gelbstint (ne)eilinį mokytoją“. Žinoma, veda ją (ne)eiliniai mokytojai - (dešimtokai): giežti, veidai rimti, persirengę, išsiteplioję, apsikabinę samčiais - juk jie – „desamtininkai“. Pristato situaciją: „Karinė organizacija MATO pamatė, kad mokytojai silpnai pasirengę susirungti su eiliniais mokiniais, tad paėmė juos į ištvermės (va)karinę mokyklą „Gelbstint neeilinį Mokytoją“.  Pristatė naują valdžią – Mulkininką Vygį, mulkininko pavaduotoją – Gabrį. Tuomet išdalijo „mobiliąsias“ priemones, padalijo į dvi „kruopas“ ir bandė patikrinti (ne)eilinių šauktinių sveikatą: pirmiausia, regėjimą, tada - taiklumą, po to maskavimosi techniką, orientavimąsi vietovėje ir, galų gale, loginį mąstymą...

Neįtikėtina! Bet šitie mokytojai tikrai neeiliniai, jie ištvėrė visus sunkumus, praėjo desamtininkų išbandymus ir už tai nusipelnė kar(al)iškų pietų!!!!!!

Ačiū, jums, dešimtokai: nuostabūs, protingi, gražūs, kūrybingi, pareigingi, atsakingi, talentingi!!!