Projekto „Lyderių laikas 2“ Biržų rajono savivaldybės kūrybinės komandos nariai, mokyklų mokytojai pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai, savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir sprendžiant problemas“ sausio 26 d. – vasario 1 d. lankėsi Estijoje ir Suomijoje.

Susipažinti su Estijos ir Suomijos valstybių švietimo patirtimi vyko Biržų "Atžalyno" vidurinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius, Biržų "Aušros" vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaidutė Slavinskienė ir mokytojos Audronė Garšvaitė bei Asta Petrusevičienė, Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos direktorius Laimutis Štirvydas, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos mokytoja Vaida Vaitaitytė.

Pirmasis susitikimas vyko Estijoje. Hared mokytojų rengimo ir tobulinimo centro atstovai skaitė pranešimą „Estijos švietimo sistemos apžvalga (pilietiškumo ugdymas, strateginis planavimas, IKT naudojimas, neformalus ugdymas). Pokalbio metu paaiškėjo keletas esminių skirtumų, kuo Lietuvos švietimo sistema skiriasi nuo Estijos švietimo sistemos: mokytojui palikta didžiulė galimybė improvizuoti ugdymo programas. Pagrindinis ugdymas iki 9 klasės. Vidurinis ugdymas 3 metai. Mokyklos valymui, maisto gaminimui samdomos šių paslaugų įmonės. Specialiųjų poreikių pagalbos specialistai (logopedai, psichologai) ne įdarbinami, bet samdomi kaip paslaugų teikėjai.

Po susitikimo su Hared mokytojų  rengimo ir tobulinimo centro atstovais, aplankėme keletą mokyklų: Rahumae Pohikool pradinę mokyklą ir Kadrioru German gimnaziją. Šios mokyklos išsiskiria tuo, kad skatinant mokytojų bendradarbiavimą ir bendravimą, sukurtos bendros darbo ir laisvalaikio erdvės mokytojams, visas laisvas laikas praleidžiamas kartu. Dauguma neformalaus ugdymo būrelių mokami. Dėl mokyklos administracijos sudėties sprendžia pati mokykla. Mokiniams pažymiai rašomi nuo 2 klasės. Baigus 3, 6, 9 klases, mokiniai laiko egzaminą (nurodoma, ką per tris metus vaikas turi pasiekti). Nuo 2-os klasės mokomasi vokiečių kalbos, nuo 5-tos klasės – anglų kalbos, nuo 8-tos  klasės – rusų kalbos. Šiose mokyklose mažas nelankančių mokyklos mokinių skaičius. Vertinimas balais nuo 2-tos klasės, 1-5 balų sistema. Už mokyklos taisyklių nesilaikymą, nusižengimą skiriama bausmė – 3 dienas nelankyti mokyklos.

Kiekviena mokykla turi savo „veidą“, kuriuo skiriasi nuo kitų Estijos mokyklų. Pelgulina gimnazija garsėja robotikos mokslu, kurį finansuoja pramonės įmonės, siekiančios parengti kvalifikuotus darbuotojus ateičiai. Šioje gimnazijoje sukurta informacinė sistema mokyklų vadovams. Kiekvienais metais savivaldybė skiria lėšų mokyklų aprūpinimui IT. Informatikos pamokos neprivalomos, jos nuo 1 iki 12 klasės mokoma kaip pasirenkamojo dalyko. Žinoma, mokykla gali pasirinkti ir kaip privalomą dalyką. Mokyklose nėra nei mokytojų, nei mokinių budėjimo. Mokiniai patys atsako už savo elgesį. Akcentuojamas abipusis mokytojo ir mokinio pasitikėjimas. Mokiniai į pamokas ateina ir išeina kada nori. Pamokos pabaigai skambučio nėra. Skambutis tik pamokos pradžiai. Pradinėse klasėse nerašomi pažymiai, naudojamas grįžtamasis ryšys.

Teko lankytis Talino miesto taryboje, kurioje švietimo departamento bendrojo ugdymo skyriaus vadovė Viivi Lokk teigė, kad priešmokyklinis ugdymas neprivalomas ir yra mokama tėvams, kurie vaikus ugdo patys. Mokiniai baigę 3,6 ir 9 klases yra testuojami. Sužinojome, kad Estijoje nėra sporto mokyklų, mokiniai sportuoja klubuose. Mokyklų renovaciją vykdo savivaldybė imdama paskolas 30 metų. Mokytojo  ir mokyklos darbas kontroliuojamas tik tuo atveju, jei gaunami tėvų nusiskundimai.

Saue mokykla yra bendruomenės centras, kurios patalpomis gali naudotis kiekvienas bendruomenės narys. Šioje mokykloje mokiniai nepaliekami kartoti kurso. Ugdymo programas rengia ir jas audituoja pati mokykla. Su specialiųjų poreikių mokiniais dirba tik tie mokytojai, kurie turi pasirengimą. 8-iems specialiųjų poreikių mokiniams formuojamos dvi klasės. Organizuojamas etatinis klasės vadovo įdarbinimas. Šios mokyklos direktorius teigė, „blogam mokytojui ne vieta mokykloje, nes jo daromas klaidas per vėlu ištaisyti“.

Pažintis su Suomija prasidėjo Pornainen rajono savivaldybėje. Savivaldybės meras išskyrė pagrindinius Suomijos švietimo sistemos skirtumus: nuo pirmos klasės privalomas lytinis švietimas. Mokyklų finansavimu, pastatų būkle, išlaikymu, remontu rūpinasi savivaldybė.

Susipažinome su  Pornaisten Yhtenäiskoulu mokyklos ir švietimo skyriaus vadove, kuri pristatė Suomijos švietimo sistemą: mokyklose visi mokiniai maitinami nemokamai, nėra mokytojų ir mokinių budėjimo. Mokykloje yra sukurta 14 darbo komandų pagal kryptis, vienas mokytojas priklauso kuriai nors komandai, taip dalijamasi lyderyste. Privalomos dvi kalbos – suomių, švedų. Ugdoma ekologinė kultūra ir mokinio atsakomybė mokyklos valgykloje (mokiniai patys rūšiuoja šiukšles, išmeta maisto likučius, skirsto indus plovimui į tam skirtas vietas).Priešmokyklinio ugdymo mokiniai jau mokosi naudotis IT.

Suomijos nacionalinės švietimo tarybos konsultantas Leo Pahkin teigė, kad pinigai gali užtverti kelią mokslui, todėl Suomijoje nemokamas mokslas nuo pradinio ugdymo iki baigiant universitetą. Visi mokiniai aprūpinami mokymuisi reikalingomis priemonėmis. Mokyklos yra labai skirtingos ir nėra reitinguojamos pagal rezultatus. Atsisakyta standartizacijos, skatinama įvairovė. Nestebimos ir neinspektuojamos mokyklos, nes kontrolė neduoda nieko gero. Leo Pahkin nuomone, svarbiausia ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją, o ne raštingumo ir skaitymo gebėjimus.

Paskutinę stažuotės dieną apsilankėme Lumo vidurinėje mokykloje. Ši mokykla - daugiafunkcinis centras, po kurio stogu yra miesto biblioteka, sporto salė, salė renginiams. Po pamokų salėmis ir kitomis patalpomis naudojasi vietos bendruomenė. Šios mokyklos direktorius rūpinasi tik ugdymu. Patalpomis, jų priežiūra, šildymu, kompiuterinės įrangos priežiūra rūpinasi savivaldybė. Mokyklos bendruomenė vadovaujasi filosofija – jeigu vaikų problemų nespręsime – tai atsilieps. Geriau problemoms užkirsti kelią dabar, tada nereikės perauklėjimo įstaigų, kalėjimų ir kt. Lumo vidurinėje mokykloje pamoka trunka 75 minutes, vaikai ugdomi pagal kursus, todėl nėra nuolatinių klasių, klasės vadovų. Kiekvienas mokinys turi baigti 75 kursus, kiekvieną kursą sudaro 25 pamokos. Be priežasties praleidus 3 pasirinkto kurso pamokas, kursą reikia kartoti iš naujo. Baigiamųjų egzaminų nėra, bet laikomi atskiriems dalykams skirti testai. Testai rengiami centralizuotai, juos tikrina mokytojai. Stojant į universitetus, laikomi stojamieji egzaminai

Aplankius Estijos ir Suomijos valstybių mokyklas, pamatėme kiekvienos mokyklos kuriamą savos mokyklos modelį, suvokėme, kad mokiniai ruošiami gyvenimui, darbo rinkai, o ne egzaminui, pajutome kūrybiškumo ir vaizduotės galią, supratome, kad pasitikėjimu grindžiami santykiai mokykloje lemia gerus ugdymo rezultatus.